- lanka
- 1 lankà sf. (4) NdŽ
1. R, MŽ541, K, Kp didelė lygi pieva, dažniausiai prie upės, potvynio metu užliejama vandens: Kur bėgantỹs vanduo užeina, bus lankà J. Iš abiejų upės pusių jų yra didelės lankos Vrb. Lañkos būna tik paupiais; lankos žolė geresnė, kaip pievos Trš. Tarp išmėtytų liūnų tęsėsi skarotais ąžuolais apaugusios puikios žmonių pievos, lankomis vadinamos J.Bil. Mūša gal lankõm eina nuo tokio lijimo Jnš. Jums garbė, kad audeklėliai, jūsų nuausti, ant margų lankų̃ kaip sniegs pavasario blizga K.Donel. Aukšti kalnai, lygios lankos, balti dobilėliai JD1071. Šioje lankoj lankytėlėj augo graži aguonėlė LTR(Zp). Atjoja jaunas bernužis par šią žalią lankužėlę JD462. ^ Veršis lanko[je], paršas aruode kadai nenutukę (kada nebuvo nutukę) B. Baltos lañkos, juodos avys: kas išmano, tas pagano (raštas) J.Jabl, Slnt. Lygios lankos, pilkos avys, piemenėlio už ausių botagėlis (raštas ir rašytojas) Sch63.
2. K, LsB208 klonis, slėnys, pakalnė: Ir eit žemai per lanką (paraštėje pakalnę) Ninam BBJoz18,16. Lankoje (paraštėje pakalnėje) tos žemės gyven BBJoz17,16.
3. BzB298(BB1Moz12,6; 13,18; 14,13) arch. lapuočių giria: Levai gyvena lankõs ir pustynios BM2.
◊ į lankàs išeĩti nukrypti nuo temos; niekus nušnekėti: Pasakojo pasakojo ir išė̃jo į lankàs Grš. Išejo į lankas – vadinas, bekalbėdamas pradėjo plepėti nėkus Plt.
Dictionary of the Lithuanian Language.